Dažniausiai užduodami klausimai apie elektromobilius
1. Kiek vienu įkrovimu nuvažiuoja elektromobilis?
Elektromobilio įveikiamas atstumas priklauso nuo akumuliatorių kiekio. Vidutinis elektromobilis sunaudoja apie 16kWh energijos 100km, elektrinis motociklas 7kWh, motoroleris - 3kWh miesto sąlygomis. Dabartiniai elektromobiliai vienu įkrovimu vidutiniškai gali įveikti nuo 100 iki 250 km.
2. Kiek nuvažiuos elektromobilis, kai bus labai šalta?
Šiuolaikinių LiFePo4 akumuliatorių normalios darbinės temperatūros nuo -25C iki +70C. Esant -25C temperatūrai, akumuliatoriaus talpa sumažėja tik 10%. Tiek pat sumažės ir nuvažiuojamas atstumas (jei paprastomis sąlygomis elektromobilis gali įveikti 160km, tai esant -25C temperatūrai įveikiamas atstumas bus 144km).
Palyginimui - plačiai naudojamų Pb tipo akumuliatoriai prie tokios temperatūros praranda apie 50% talpos.
Taigi šaltą žiemą su elektromobiliu problemų nebus.
3. Kiek laiko reikia krauti elektromobilį?
Elektromobilio įkrovimo laikas priklauso nuo 3 dalykų:
1) akumuliatoriaus talpos,
2) likusios energijos,
3) pakrovėjo galingumo.
Tarkim, elektromobilis, kuris turi 20kWh akumuliatorių, pilnai įkraunamas su 5kW pakrovėju per 4 valandas. Bet jeigu išvažinėta tik pusę baterijos, pakrovimas užtruks 2 valandas.
Skirtingų elektromobilių pakrovimas nuo 0 iki 100% trunka nuo 30min (naudojant specialų pakrovėją ir elektros įvadą) iki 8 valandų (naudojant paprastą 220V buitinę rozetę)
4. Ar gali elektromobiliai pasikrauti važiuojant?
Ne. Daugelis galvoja, kad į elektromobilį įdėjus generatorių, jis pasikraus važiuojant. Bet ir čia galioja energijos tvermės dėsnis. Energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Paprastame automobilyje generatorių suka variklis, kuris gauna energiją iš benzino. Elektromobilyje vienintelis energijos šaltinis yra akumuliatoriai, taigi, net įdėjus generatorių, tai neprailgintų elektromobilio nuvažiuojamo atstumo.
5. Ar elektromobilis gali pasikrauti stabdant ar važiuojant nuo kalno?
Taip. Daugelyje elekromobilių yra regeneracija - stabdymo metu variklis pradeda veikti kaip generatorius ir grąžina dalį energijos į akumuliatorių. Taip prailginamas elektromobilio nuvažiuojamas atstumas 5% - 10%.
6. Ar galima ant elektromobilio uždėti vėjo turbiną arba saulės elementus?
Galima, bet tai beveik neturės įtakos nuvažiuojamam atstumui. Vėjo turbina tiesiog didins vėjo pasipriešinimą ir stabdys elektromobilį, taigi nuvažiuojamas atstumas netgi sutrumpės. Saulės elementais padengus visą stogą, netgi labai saulėtą dieną nuvažiuojamas atstumas galėtų pailgėti 500m per 100km. Stovint pilnai įkrauti akumuliatorių saulės elementu užtruktų 10 - 20 saulėtų dienų.
7. Kiek kainuoja elektromobiliu nuvažiuoti 100km?
Vidutinis elektromobilis sunaudoja apie 16kWh energijos. Įkrovimo metu prarandama apie 10-13% energijos. Taigi reikės apie 18kWh energijos iš rozetės. Tai apytiksliai kainuos 7,5 Lt.
8. Kiek laiko veiks akumuliatoriai?
LiFePo4 akumuliatoriai, kasdien juos pilnai įkraunant ir iškraunant, po 10 metų naudojimo, arba apie 400 000km bus praradę tik 20%-30% talpos. Daugelis elektromobilių gamintojų duoda 5 - 8 metų garantiją akumuliatoriams.
9. Ar nesuges akumuliatoriai, juos iškraunant ir įkraunant nepilnai?
Kuo mažiau LiFePo4 akumuliatorių talpos yra naudojama, tuo kaip tik ilgėja jų tarnavimo laikas. Pvz.: jeigu akumuliatorių iškraunant iki 30% ir įkraunant iki 70% jis tarnaus 20 - 30 metų.
10. Iš kur gausime tiek daug elektros ateityje pakrauti elektromobiliams?
Jeigu Lietuvoje būtų 1 000 000 elektromobilių, kurie kasdien nuvažiuotų po 100km, tiek energijos pagamintų Elektrėnų elektrinė per 10 valandų, naudodama dabartinius pajėgumus.
11. Kur pasikrauti elektromobilį?
Elektromobilį galima krautis bet kur, kur rasite rozetę, dažniausiai savo garaže. Jeigu gyvenate daugiabutyje, ir bendrame garaže nėra atvestas elektros lizdas - pajungimo darbus atliks pastatą administruojanti įmonė. Tai jums kainuos nuo 500Lt iki 1000Lt.
Taip pat greitai pasirodys pakrovimo stotelės Lietuvos miestuose. Daugelyje Europos miestų jau yra įrengtos pakrovimo stotelės. Atsiskaitymo sistemos būna įvairos, nuo visai nemokamos elektros iki atsiskaitymo specialia kortele, kreditinėmis kortelėmis, grynais pinigais arba telefonu.
12. Koks yra elektromobilio energijos sunaudojimo efektyvumas?
Elektromobilis yra maždaug 5 kartus efektyvesnis už vidaus degimo varikliu varomus automobilius. Elektromobilio efektyvumas siekia 90%, tuo tarpu paprasto automobilio 16% - 22%.
13. Kodėl nenaudojame vandenilio?
Vandenilio sistemos yra pakankamai ištobulėję. Vienu užpldymu galima nuvažiuoti 300km - 500km, užpildymas trunka iki 5min. Bet yra daug nepilnai išspręstų problemų su vandenilio transportavimu ir laikymu. Taip pat vandenilio sistemos yra labai brangios - nuo 6 iki 10 kartų brangesnės nei akumuliatoriai.
14. Kiek sumažins nuvažiuojamą atstumą šildymas?
Elektromobilių salonas yra šildomas elektros šildytuvu. Priklausomai nuo elektromobilio, pilnu galingumu pastoviai įjungtas šildymas gali sutrumpinti įveikiamą atstumą nuo 10% iki 20%. Apie tai dažniausiai informuoja borto kompiuteris.
15. Kiek kainuoja elektromobilis?
Elektromobilis yra gerokai paprastesnis už vidaus degimo varikliu varomus automobilius. Elektromobilio didžiąją dalį kainos sudaro akumuliatoriai, kurių kaina kasmet sparčiai krinta.
Naujas vidutinis elektromobilis kainuoja apie 120 000 Lt. Daugelyje Europos šalių įvestos subsidijos perkantiems elektromobilius, kurios svyruoja nuo 3000Lt iki 20 000Lt.
16. Ar elektromobilis teršia aplinką?
Jeigu akumuliatoriai būtų įkraunami tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių - elektromobilis visiškai neterštų aplinkos. Deja, šiandien didžioji dalis elektros energijos yra išgaunama iš gamtinių dujų, mazuto ar kitokio iškastinio kuro. Pagal Lietuvoje išgaunamos elektros energijos taršą vidutinis elektromobilis išskirtų 39g/km CO2. Lyginant su pačiais švariausiais automobiliais tai 3 - 4 kartus mažesnis rodiklis. Palyginus su pvz.: 1999 1,8i VW Golf (199g/km) skirtumas dar didesnies.
Laurynas Jokužis
LEA valdybos pirmininkas
Comments:
1) Kokių dabar yra rinkoje elektromobilių, kurie turėtų ir vidaus degimo variklį, ir elektros? Aktualu, nes 120-200km distancija nepakankama, kad būti konkurencingu. Nors tiek km ir patenkinta 90% važinėjimo dienų, likę 10% verčia reikalą iš esmės. Kaip ir SmartForTwo - beveik visada jo užtektų. Išskyrus kartą per savaitę, kai važiuoja >2 žmonės. Ir todėl mažai jo kam ir reikia :)
2) Jei teisingai suprantu, buitinis kroviklis iš 220V būtų eilės 2-3 kw galios? Kaip tokias apkrovas vienu metu pasirengusi atlaikyti statistinė miesto pastotė, jei vienu metu krautųsi kažkoks reikšmingas skaičius elektromobilių?
3) Kokios elektromobilio _variklio_ eksploatacijos išlaidos? Vidaus degimo - tepalai, dirželiai, filtrai, aušinimo skystis. O elektros motoro?
4) Kokių atsiranda naujų / dingsta automobilio mazgų dėvėjimosi išlaidų (plg. su vidaus degimo automobiliu)? Taip suprantu, kad priklausomai nuo form factor, gali nereikėti iš esmės visos transmisijos. Tai pliusas. O kokių agregatų atsiranda?
5) Paskaičiavimas, ne klausimas: elektromobilis 100 km nuvažiuoja su 8 Lt kurui. Vidaus degimo 100-ui km suvartoja ~8 l. kuro * ~4 Lt/l = 32 Lt/100 km.
Sutaupymas - 32-8=24 Lt/100 km.
Arba 240 Lt / 1.000 km.
Arba 2400 Lt / 10.000 km.
Arba 24000 Lt / 100.000 km.
Vidutinis vairuotojas per metus nuvažiuoja ~20.000 km (prielaida). Sutaupo 4.800 Lt. Tokios pačios klasės naujo elektromobilio ir įprasto automobilio kainų skirtumas yra dabartinėmis kainomis 120.000Lt-70.000Lt=50.000Lt (prielaida). Vadinasi, kad sutaupytų 4.800 Lt savininkas turi būti investavęs 50.000 Lt "viršaus". Taigi, jis gauna iš savo investicijos (rinktis elektromobilį Vs. vidaus degimo) - 4.800/50.000=9.6% grąžą.
Prašau papildyti šią aritmetiką, nes tikiu, kad yra kitų reikšmingų momentų vertinant elektromobilio ekonominį naudingumą.
http://www.electricforum.com/electric-cars/will-the-electric-car-lead-to-taxation-per-mile-for-car-users.html
Esmė - valstybė iš su kuru susijusių mokesčių gauna nemažai pajamų akcizų pavidale. Jeigu visi persėda į elektromobilius (kad ir saulės elementais kraunamus) - valstybė netenka pajamų. Todėl mokestinė bazė gali būti praplėsta apmokestinant nuvažiuotus kilometrus (mokami keliai); ratų skaičių; įvedant didelį registracijos mokestį; ar kelių mokestį; ar uždedant akcizą auto-elektrai ir bauduojant, jei krauniesi iš buitinės rozetės :) Ar dar kaip tik reikės.
Todėl ilguoju laikotarpiu kuro kainų skirtumas nėra toks tvarus argumentas persėsti į elektromobilį, kaip gali atrodyti. Žinoma, jeigu pay-per-mile uždedama visoms mašinoms, tada pigesnis kuras lieka privalumu elektromobilių pusėje. Visgi, daug "jeigu" šiuose svarstymuose.
Ačiū už atsakymus.