Elektromobilių plėtra Lietuvoje tęsiasi, kitos transporto priemonės – ignoruojamos

Posted by admin on May 20, 2014

Lietuvoje iš Vyriausybės pusės prieš porą metų žengti pirmieji žingsniai kurti elektromobilių tinklą tęsiasi – šią vasarą planuojama atidaryti dar vieną nemokamą įkrovimo stotelę magistralėje Vilnius–Kaunas. Ekologiškų transporto priemonių savininkai gali džiaugtis nemokamomis kelionėmis, tiesa, tokios iniciatyvos džiugina ne visus transporto priemonių savininkus.

Lietuvoje iš Vyriausybės pusės prieš porą metų žengti pirmieji žingsniai kurti elektromobilių tinklą tęsiasi – šią vasarą planuojama atidaryti dar vieną nemokamą įkrovimo stotelę magistralėje Vilnius–Kaunas. Ekologiškų transporto priemonių savininkai gali džiaugtis nemokamomis kelionėmis, tiesa, tokios iniciatyvos džiugina ne visus transporto priemonių savininkus.

„Kelių direkcija šiemet įrenginės dvi elektromobilių įkrovimo stoteles, kurios bus įrengtos ruože Vilnius–Kaunas. Tie, kurie bus įsigiję elektromobilius ir norės važinėti, galės krautis nemokamai – elektros tiekėjas padengs visas išlaidas. Kas svarsto įsigyti naują automobilį ir planuoja važinėti į Kauną, tikrai drąsiai tai galės šiemet daryti, viduryje kelio bus galima nemokamai naudotis greitojo įkrovimo stotelėmis“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

2012 m. pabaigoje Vyriausybei pritarus atnaujinti Kelių eismo taisykles (KET), elektra varomi automobiliai įgijo tam tikrų privalumų: suteikta teisė važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pat nemokamai palikti stovėjimo aikštelėse.

Brangu ir nepopuliaru

Ironiška, tačiau prieš dvejus metus išskirtines teises gavo dešimt elektromobilių – būtent tiek jų buvo registruota Lietuvoje. Remiantis įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruota 16 lengvųjų (M1 klasės) automobilių, kurie varomi tik elektra.

Apskritai šalyje elektromobilių įkrovimo stotelių yra iki 15, kone pusėje jų galima pasikrauti elektromobilius nemokamai, vadinasi, kelionės metu patiriami tik laiko kaštai.

Ekologiškų automobilių šalininkai tokia tinko plėtra nėra visiškai patenkinti, esą nepopuliarumo Lietuvoje priežastis – brangūs elektromobiliai ir didelė įrangos kaina.

„Elektromobilį norėtų vairuoti daug kas, tačiau koją pakiša kaina, kuri prasideda nuo 87 tūkst. litų. Galbūt tam tikros lengvatos, padedančios įsigyti elektrinį automobilį, kaip tai daroma kitose šalyse, būtų kur kas didesnė paskata gyventojams“, – pasakojo įmonės „Transmitto“, kuri parduoda „Tazzari“ markės elektromobilius, komercijos direktorius Ignas Subačius.

Pavyzdžiui, Norvegijoje perkant elektromobilį išvengiama registracijos mokesčių, taip pat netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o kai kur net subsidijuojamos įkrovimo įrangos stotelės, kurių kaina siekia apie kelis tūkstančius litų.

Hibridai populiariau, bet nepakeliui

Elektromobiliai Lietuvoje sudaro itin mažą dalį visų transporto priemonių. Nėra ko stebėtis, kad skiriamos privilegijos, palyginti su tradicinių transporto priemonių, kiek piktina hibridinių automobilių, kurių Lietuvoje registruota 2126, savininkus.

Pastariesiems nesuteikta teisė nei važiuoti visuomeninio transporto juostomis, nei statyti automobilius nemokamai, nors jie ir atitinka aukščiausius ekologinius reikalavimus.

„Jei daromos išlygos elektra varomiems automobiliams, kodėl nėra jokių nuolaidų hibridinių automobilių savininkams? Automobilių spūstyse tenka stovėti su teršiančiais automobiliais, o hibridai veikia tik su elektra ir aplinkos nė kiek neteršia“, – teigė hibridinio „Toyota Prius“ vairuotojas Eimantas Valiauskas.

Jis pastebėjo dar vieną dalyką, kad tokios privilegijos kuriamos kone aukštesnei žmonių kastai, nes elektromobiliai kelis kartus brangesni, juos įsigyti gali tik labai maža dalis žmonių. Kitas pastebėjimas – Lietuvoje užfiksuotas ne vienas elektromobilis „Tesla“, kurio techninė charakteristika prilygsta sportiniam benzininiam automobiliui, kurio kaina lengvai perkopia 300 tūkst. litų.

„Užuot skiriamos subsidijos hibridams ar tiems patiems elektromobiliams, atveriamas kelias pasiturintiems keliauti po šalį nemokamai, kai uždirbantys mažas pajamas keliauja senais, aplinką teršiančiais ir daug kuro vartojančiais automobiliais“, – pridūrė pašnekovas.

Ateitis

Prieš metus parengtoje Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos ministerijų elektromobilių plėtros studijoje pateikiami trys elektromobilių plėtros scenarijai šalyje:

„Lietuvos tikslus palyginus su užsienio valstybių išsikeltais tikslais ir ekspertų prognozėmis dėl pasaulinių elektromobilių skaičiaus tendencijų daroma išvada, kad Lietuvos Tikslas 1 (20 proc. viso automobilių parko) ir Tikslas 2 (~4 proc. automobilių parko), neatitinka užsienio praktikos, yra pernelyg ambicingi ir sunkiai įgyvendinami. Atsižvelgiant į Lietuvos specifiką ir užsienio šalių tikslus, Tikslas 3 (10 proc. naujai perkamų automobilių, t. y. ~1 proc. automobilių parko) atrodo realistiškiausias.“

Studijoje taip pat siūloma kombinuoti privataus sektoriaus ir valstybės indėlį elektromobilių plėtrai.

Lietuvoje daugiausia dyzelinių automobilių (56 proc.), benzininių – 31 proc., varomų benzinu ir dujomis – 10 proc. Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius – 15 metų.

Informacija: www.alfa.lt

Comments:

Leave a Reply

Name:

Email:
(Your email will not be publicly displayed.)

Please type the letters and numbers shown in the image.