Lietuviško elektromobilio kūrėjai lenktyniauja su laiku
Kaune dirbantys moderniųjų technologijų kūrėjai siekia sukurti lietuviškų elektromobilių pramonę. Tokių ambicijų realumo įrodymas – sėkmingai eksploatuojamas pirmasis lietuviškas elektromobilis.
Važiuoja labai pigiai
Bendrovės „Elinta“ generaliniam direktoriui Vytautui Jokužiui, važinėjančiam „Toyota Aygo“, šimtas kilometrų kainuoja apie 6 litus. Atrodo, kaip tai įmanoma, kai tokios sumos neužtektų net dviem litrams benzino įsipilti? Atsakymas paprastas – automobilis, kuriuo dažniausiai važinėja V.Jokužis, yra varomas elektra. Tai nėra paprasta transporto priemonė – tai pirmasis lietuviškas elektromobilis.
Ši automobilis pradėtas kurti prieš pusantrų metų, tačiau pati idėja kilo gerokai anksčiau.
„Akivaizdu, kad pasaulyje keičiasi transporto technologijų ir gamybos tendencijos – pamažu pereinama prie daug taupesnių transporto priemonių. Prieš kurį laiką pastebėjome, kad atsirado naujų išradimai, kurių pagrindu išsiplėtojo vadinamoji jėgos elektronikos pramonė. Atsiradus tokioms naujovėms, mažais elektroniniais prietaisais tapo įmanoma suvaldyti labai didelius galingus įrengimus. Be to, 2008 m. atsirado visiškai naujos, specialiai automobiliams skirtos baterijos“, – apie lietuviško elektrinio automobilio sukūrimo ištakas ir prielaidas „Kauno dienai“ pasakojo V.Jokužis.
Patirtis – dar ne viskas,
Imdamiesi kurti lietuvišką elektromobilį, entuziastai nusprendė remtis ne patyrusiais inžinieriais, bet jaunimu.
„Patyrusių specialistų požiūris į elektromobilio kūrimo perspektyvas buvo skeptiškas: nieko neišeis, projektas neturi jokių perspektyvų ir pan. O mes norėjome įrodyti, kad ir Lietuvoje galima kurti aukštas technologijas“, – pabrėžė V.Jokužis.
V.Jokužio ir jo kolegų suburtos komandos narių amžius buvo apie 21 metus.
„Galima sakyti, kad tai buvo nepatyrę inžinieriai. Patyrę inžinieriai sakė: sumanymas nepavyks. O jaunimas nežinojo, kad sumanymas gali nepavykti“, – apie sudėtingą apsisprendimo laikotarpį pasakojo V.Jokužis.
Imtis originalaus sumanymo skatino ir kita svarbi aplinkybė: Lietuvoje jau veikė nedidelės specialistų grupės, kurios specializuojasi skirtingose elektronikos srityse.
Lygiagrečiai su automobilio kūrimu pradėta kurti ir elektromobilių įkrovimo aikštelė.
Pasirinko „Toyotą“
Lietuviško automobilio gamintojai nusipirko naują 1,1 kubo darbinio tūrio „Toyota Aygo“ – gamintojai sutiko leisti išbandyti šios automobilio klasės bazėje pagamintą elektrinį automobilį. Praėjusių metų rugsėjį „Toyota Aygo“ pradėta ardyti, rengiant vietą lietuviškai elektroninei įrangai sumontuoti.
„Gamindami automobilį nusprendėme, kad viskas bus padaryta tik iš lietuviškų detalių, tai yra lietuviški bus patys pagrindiniai elektronikos mazgai – jie bus arba sukonstruoti ir pagaminti pas mus, arba paimti iš kitų gamintojų Lietuvoje“, – apie svarbų sprendimą pasakojo V.Jokužis ir pabrėžė, kad į automobilį sudėta ne vienas Lietuvos įmonės atradimas ir pasiekimai.
Pasak 52 metų V.Jokužio, gaminant pirmąjį lietuvišką automobilį pravertė jo sūnaus Lauryno patirtis tobulinant elektra varomą mopedą.
Teko laukti
Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) valdybai vadovaujantis 22 metų L.Jokužis pasakojo, kad būdamas dvyliktokas turėjo lenktyninį mopedą, kuris šimtui kilometrui sunaudodavo 12–14 l benzino.
„Sugalvojau pabandyti elektra varomą mopedą. Tuo metu būdavo galima nusipirkti Kinijoje varomų elektros varikliukų, tačiau jie netiko jau vien todėl, kad išvystydavo tik iki 45 km per valandą greitį. Nusipirkau garsios firmos elektrinį variklį ir valdiklį, tačiau negalėjau gauti baterijų, kurias būtų įmanoma pritaikyti tam motoroleriui. Teko laukti. Kelerius metus motoroleris prastovėjo garaže, kol pagaliau pasaulyje buvo pagamintos naujoviškos baterijos, kurios dabar naudojamos automobiliuose. Kai gavau tas baterijas, projektas pajudėjo. Mano elektrinio motorolerio charakteristikos jau prilygo benzininiam, o kai kuriais rodikliais ir pranokdavo. 100 km per valandą greitį pasiekdavo per 7 sek., nuvažiuoti 100 km kainuodavo apie 2–3 litus“, – pasakojo „Elintos“ generalinio direktoriaus sūnus L.Jokužis.
Atsirado pirkėjas
Lietuvišką automobilį pagaminę entuziastai neseniai gavo pirmą komercinį užsakymą, už kurį jau pervestas avansas.
„Džiugina, kad užsakovai – iš Lietuvos. Kai Lietuvoje bus užsakyta apie 10 lietuviškų elektromobilių, manau, informacija apie juos pasieks ir užsienį“, – prognozavo V.Jokužis.
Paklaustas, kodėl nuolat akcentuojama, kad naujas elektrinis automobilis yra lietuviškas, „Elintos“ generalinis direktorius sakė, kad norėta įrodyti, jog Lietuvoje taip pat galima sukurti ir gaminti aukštąsias technologijas
„Gaminant automobilį buvo suprojektuotos penkios kompiuterinės valdymo sistemos – pagaminti penki nedideli kompiuteriai, kurie valdo visas to elektromobilio dalis. Vienas valdo variklį, kitas baterijų pakrovimą ir taip toliau. Kompiuteriai sujungti į vieną visumą, o juos visus valdo pagrindinis kompiuteris. Rezultatas, manau, iškalbingas – mūsų automobilis niekuo nesiskiria nuo benzininio ir turi keletą akivaizdžių privalumų – traukia daug geriau, važiuoja be garso ir daug pigiau“, – technologijų esmę paprastais žodžiais pabandė paaiškinti V.Jokužis ir pabrėžė, kad 100 km per valandą greitį automobilis išvysto tik per 10 sek.
Kaina – labai svarbi
Visi automobilio pertvarkymo darbai, naudojant lietuvišką elektroninę įrangą, kainuoja apie 50 tūkst. litų.
„Tokia investicija atsiperka per 5–7 metus, todėl dauguma žmonių elektromobilių perspektyvas mūsų šalyje vertina skeptiškai. Kaip bus ateityje, priklauso nuo valstybės pozicijos. Pvz., Norvegijoje, Danijoje paprastiems automobiliams taikomi specialūs mokesčiai, o elektromobiliams tie mokesčiai netaikomi, todėl automobilių kaina tampa panaši“, – sakė L.Jokužis.
Pasak jo, kai vieną kartą apie elektromobilių perspektyvas buvo kalbama Seime vykusiame renginyje, netrūko gražių kalbų.
„Kai su kalbėtojais susitikome asmeniškai, įsitikinome, kad elektromobilių ateitimi Lietuvoje niekas rimtai nesirūpina. Ieškodami galimų rinkų, dairomės į užsienį“, – sakė L.Jokužis.
Bandytojai – neeiliniai
Lietuvišku elektriniu automobiliu dažniausiai besinaudojantis V.Jokužis sakė per pusmetį su juo nuvažiuojantis apie 20 tūkst. km.
„Negalima sakyti, kad viskas iš pat pradžių vyko labai sklandžiai. Didelės problemos buvo su “Toyota Ayga„ varikliu, nes jis mažiukas. Tokio variklio galingumas apie 10 kilovatų, o mes iš jo “paėmėme„ iki 60 kilovatų. Tai labai sudėtinga, ir čia pagelbėjo didžiosios firmos, tokios kaip “Lietkabelis„, kuris mums padarė automobilio elektrinį variklį. Kai kurie partneriai viską darė iš idėjos, nereikalavo net apmokėjimo“, – produktyviu bendradarbiavimu džiaugėsi V.Jokužis.
Jo pastebėjimu, lietuvišką automobilį išskirtiniu galima pavadinti dar ir todėl, kad jį yra išbandę daugybė įdomių žmonių.
„Dažniausiai važinėju aš, bet galima sakyti, kad šis automobilis yra vienas iš geriausiai išbandytų automobilių. Kažin ar Lietuvoje galima rasti kitą tokį automobilį, kurį būtų išbandęs ne vienas meras, aukštųjų mokyklų vadovai ir net kosmonautai“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Bando tobulinti
Jokužiai pasakojo, kad elektrinio automobilio technologija nuolat tobulinama, ieškoma būdų, kaip tokį produktą pagaminti kuo pigiau. Pavyzdžiui, anksčiau reikėdavo 4 dėžių baterijų, dabar tas pats kiekis baterijų išdėstytas jau dviejose dėžėse.
„Mūsų produktas – tai technika, kurios reikia, kad automobilį būtų galima paversti elektromobiliu. Mes tą sistemą dabar tobuliname, kad ji galėtų būti pritaikyta bet kokios markės ir paskirties automobiliuose, keturračiuose ir pan. Mūsų sukurta sistema yra labai galinga ir kompaktiška, ir mes bandysime pardavinėti ją visame pasaulyje“, – dalijosi planais L.Jokužis.
Manoma, kad naujoviškų automobilių gamybos baze galėtų tapti ir V.Jokužio vadovaujama bendrovė, kuri yra įsikūrusi Kauno laisvosios ekonomikos zonoje. Jos veiklos sritis – pramonės automatizavimas.
„Vaizdžiai kalbant, jei šiuolaikiškai siekianti dirbti gamykla yra kaip žmogus, tai mes tam žmogui darome smegenis“, – aiškino V.Jokužis.
Siekia burti jėgas
Siekiant sutelkti intelektualines su moderniausiomis technologijomis dirbančių inžinierių pajėgas, Lietuvoje buvo įkurta LEA.
„Taip nusprendėme po vienos parodos, kur susirinko nemažai entuziastų, kuriančių savo sistemas. Kai kurių idėjos dubliavosi, nes atskiros grupės dirbo visiškai nebendraudamos tarpusavyje. Sukūrę organizaciją paskirstėme darbus ir dabar jau turime keletą bendrovių, kurios gamina prekiauti skirtus produktus, o viena bendrovė jau dabar visame pasaulyje parduoda baterijų priežiūros sistemas“, – apie moderniųjų technologijų plėtojimą Lietuvoje pasakojo L.Jokužis.
Pramonės novatoriai sakė, kad nuolat tenka susidurti su skeptišku požiūriu.
„Skeptikams sakau: gal mes apskritai Lietuvoje nieko negalime pagaminti, tik atlikti pagalbinius darbus užsieniečiams? Taip ir bus, jei nesvajosime sukurti ką nors nauja, pažangaus, tinkamo visam pasauliui“, – sakė optimistinio požiūrio nauda jau ne kartą įsitikinęs ir pirmuoju lietuvišku elektriniu automobiliu daugiausiai kilometrų įveikęs V.Jokužis.
Variklis – be garso
Elektriniame automobilyje, kaip ir įprastame, viskas prasideda pasukus užvedimo raktelį. Bet starterio garso nėra. Ar automobilis pasirengęs važiuoti, galima spręsti nebent iš pasigirdusio vakuuminio siurblio garso ir keleto naujų lempučių skydelyje.
Automobilio vidaus interjere
pokyčių beveik nėra, tik kelios smulkmenos – vietoj variklio apsukų rodoma momentinė galia, o informacinis ekranėlis, kuriame anksčiau buvo galima pamatyti kuro sąnaudas, rodo, kiek elektros dar yra rezerve.
Po variklio gaubtu nėra nieko tepaluoto. Prie pavarų dėžės pritvirtintas maždaug 5 l stiklainio dydžio varikliukas, virš jo – valdymo įranga ir dalis akumuliatorių. Kita dalis akumuliatorių atsidūrė bagažinėje, taip sumažinant ir taip ankštą jos talpą. O tam, kad būtų galima pergudrauti esamas „Toyota“ sistemas ir užtikrinti naujai sumontuotų sistemų darbą, automobilyje sumontuoti penki papildomi kompiuteriai.
www.kauno.diena.lt informacija